Anton Hansen Tammsaare. “Tiesa ir teisingumas”. IV dalis

Anton Hansen Tammsaare (tikrasis vardas ir pavardė – Anton Hansen, 1878–1940) yra vienas iškiliausių estų literatūros klasikų. Jo reikšmingiausias kūrinys – penkiatomis epinis romanas „Tiesa ir teisingumas“ (1926–1933). Romanas vaizduoja XIX ir XX amžių sandūros Estijos visuomenės raidą, atskleidžia plačią kaimo ir miesto gyvenimo panoramą. Pasak prancūzų literatūrologo Philippe’o Chardino, „Tiesa ir teisingumas“, viena vertus, yra nacionalinis epas, kita vertus, tai „kosmopolitinis“ romanas, kurį parašė Europos kultūros persismelkęs autorius. Kūrinys sudaro kelių europietiškų kultūros žanrų išskirtinę ir originalią sintezę. Ketvirtoji romano dalis rutuliojama jau nepriklausomoje Estijoje, Taline, ekonominės krizės metais. Kūrinyje vaizduojama pagrindinio veikėjo, Indreko Paso, ir jo žmonos Karinos santuokos drama. Kova dėl asmeninės laimės atveda Indreką prie sunkios dvasinės krizės. Didelę įtaką jai turėjo ir visa aplinka, pasiekusi aukščiausios dvasinių vertybių devalvacijos.

Knygą išvertė Danutė Sirijos Giraitė, redagavo Nijolė Kvaraciejūtė, maketavo Daiva Mikalainytė, viršelio dailininkė – Skaistė Ašmenavičiūtė